DelEgleRuta202004-06-03T13:25:00Z2012-04-17T11:37:00Z2012-04-17T11:37:00Z349252808Sveikatos apsaugos ministerija2315771812ProjektasJURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBASPRENDIMAS/////wAAAAAAAAgARABPAEMAXwBEAEEAVABBAAAACwB7ACQARABPAEMAXwBEAEEAVABBAH0AAAAA AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA== FORMTEXT DĖL UAB "JURBARKO VANDENYS" 2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS/////wAAAAAAAAgARABPAEMAXwBEAEEAVABBAAAACwB7ACQARABPAEMAXwBEAEEAVABBAH0AAAAA AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA== FORMTEXT 2012 m. balandžio 26 d. Nr. /////wAAAAAAAAUAUwBIAE8AVwBTAAAACAB7ACQAUwBIAE8AVwBTAH0AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA AAAAAAAAAA== FORMTEXT TSP-134JurbarkasVadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55–1049; 2008, Nr. 113–4290) 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu, Jurbarko rajono savivaldybės taryban u s p r e n d ž i a:Pritarti uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko vandenys“ 2011 metų veiklos ataskaitai (pridedama).Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka./////wAAAAAAAAsAUwBJAEcATgBfAE8ARgBGAEkAQwBFAAAADgB7ACQAUwBJAEcATgBfAE8ARgBG AEkAQwBFAH0AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA== FORMTEXT Savivaldybės meras/////wAAAAAAAAoAUwBJAEcATgBfAFMASABPAFcAUwAAAA0AewAkAFMASQBHAE4AXwBTAEgATwBX AFMAfQAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA FORMTEXT Ričardas JuškaVizos: Mero pavaduotojas K.ŠimkusAdministracijos direktorius P.VainauskasDokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja) A.PauliukaitienėFinansų skyriaus vedėja A.StoškienėParengė/////wAAAAAAAA0AQwBSAEUAQQBUAE8AUgBfAFMASABPAFcAUwAAABAAewAkAEMAUgBFAEEAVABP AFIAXwBTAEgATwBXAFMAfQAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA FORMTEXT Rūta Vasiliauskienė/////wAAAAAAAAkATgBPAFcAXwBEAEEAVABFADEAAAAMAHsAJABOAE8AVwBfAEQAQQBUAEUAMQB9 AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA= FORMTEXT 2012-04-18 PRITARTAJurbarko rajono savivaldybės tarybos2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „JURBARKO VANDENYS“2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITABendrovės veiklos pobūdis ataskaitiniais metais nesikeitė. Kaip ir anksčiau, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikėme Jurbarko ir Smalininkų miestų bei visų seniūnijų kaimų gyventojams, kuriuose eksploatuojamos vandenvietės ar buitinių nuotekų tvarkymo sistemos. Metų pabaigoje eksploatavome 37 vandenvietes bei 11 valymo įrenginių su jų priklausiniais: apie 300 km vandentiekio ir 130 km nuotekų tinklų, 62 artezinius gręžinius ir 25 nuotekų siurblines.Ataskaitiniais metais atlikta:1. Pagal 2009 m. liepos 23 d. rangos darbų sutartį bendrovė toliau vykdė užsakovo funkcijas, įgyvendinant projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jurbarke“ antrą dalį, kurios vertė 5 881 220,03 Lt. Projektas įgyvendintas ir pripažintas tinkamu naudotis 2011 m. birželio mėn. 30 d.2. Pagal 2011 m. gegužės mėn. 3 d. rangos darbų sutartį pradėjome įgyvendinti projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Jurbarko rajone, Smalininkuose, Viešvilėje, Seredžiuje, Klausučiuose ir Jurbarko mieste. Asenizacinis automobilis“, kurio vertė 17 799 777 Lt. Darbai pradėti ataskaitinių metų rugsėjo mėn. Projektas baigiamas 2012 metais.3. Savo jėgomis ir lėšomis bendrovės teritorijoje užbaigėme ūkinio pastato-stoginės statybą mobilios technikos laikymui. Įsigijimo vertė – 174,6 tūkst. Lt.4. Jurbarko miesto valymo įrenginių teritorijoje pradėjome statyti atvežtinio perteklinio dumblo sukaupimo rezervuarą, kurio sąmatinė vertė 116,5 tūkst. Lt. Užbaigti ketinama šiais metais. 2012 m. planuojame pasistatyti ir atvežtinių nuotekų kaupimo rezervuarą, kurio sąmatinė vertė 103,9 tūkst. Lt.Ataskaitiniais metais vartotojų skaičius didėjo neženkliai ir įtakos gamybinės veiklos rezultatams praktiškai neturėjo. Nesikeičianti ekonominė situacija bei emigracija antrus metus iš eilės stabilizavo geriamojo vandens bei nuotekų realizacijos apimtis. 2011 m. situaciją gelbėjo UAB „Lukšių pieninė“, kurios geriamojo vandens sunaudojimo apimtys didėjo 38,3 proc. arba 13,8 tūkst. kub. m. Analogiška padėtis ir su nuotekų realizacijos apimtimis. Tik UAB „Lukšių pieninė“ dėka geriamojo vandens realizacijos apimtys rajone augo 1,2 proc., o nuotekų – 3,0 proc.Geriamojo vandens nuostoliai ataskaitiniais metais mažėjo. Situacija, kaip ir anksčiau, valdoma Jurbarko mieste, kur vandens nuostoliai – 13,1 proc. Tačiau to negalime pasakyti apie eksploatuojamą kaimų vandens ūkį, kur vandens nuostoliai atskirose vandenvietėse dar siekia ir 75 proc. Šis ūkis 100 proc. nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o lėšų atstatymui ir renovacijai nė vienais metais neskirta.Bendrovės patiriami geriamojo vandens nuostoliai galėtų būti mažesni, jeigu būtų išspręsta karšto vandens tiekimo problema, nes vartotojų pasirinktas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas iki šiol likęs neįgyvendintas. Vartotojai už patiektą vandenį karštam vandeniui ruošti su bendrove atsiskaito sena tvarka, kai apskaitai naudojami karšto vandens skaitikliai, esantys butuose, kuriems metrologinė patikra neatliekama ir jų priežiūra bei aptarnavimu nesirūpina nei butų savininkai, nei administratorius. Rimčiausia problema eksploatuojant nuotekų ūkį – paviršinių nuotekų patekimas į mūsų eksploatuojamą buitinių nuotekų infrastruktūrą. Ataskaitiniais metais Jurbarko mieste infiltracija viršijo 253 tūkst. kub. m arba 40 proc., tai tiesiogines sąnaudas arba patirtus nuostolius didino apie 125 tūkst. Lt.Reikėtų paminėti ir vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės problemą. Bakteriologinės taršos ataskaitiniais metais tyrimo bandiniuose neužfiksuota, tačiau iš cheminių tyrimų higienos normos (HN:2003) geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus visose vandenvietėse atitinka tik 4 parametrai iš 8, o visi tiriami parametrai higienos normų reikalavimus atitiko 10 eksploatuojamų vandenviečių iš 37. Kiti cheminių tyrimų parametrai (bendroji geležis, amonis, drumstumas, spalva) viršija leistinas normas: bendrosios geležies rodiklis neatitinka leistinų normų 21 vandenvietėje, amonis – 26, drumstumas – 11, spalva – 20 vandenviečių. Atskirose vandenvietėse bendrosios geležies parametras normas viršija dešimt ir daugiau kartų, amonis iki 3,7 karto, drumstumas – 9,7, spalva – 8,2. Blogiausia padėtis vandenvietėse, kur saugos ir kokybės reikalavimus geriamas vanduo neatitinka po keturis parametrus. Tokių vandenviečių turime 11 vnt. Jos visos nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tačiau lėšos vandens gerinimo įrenginių statybai neskiriamos.Neženkliai padidėjus geriamojo vandens realizacijai bei nuo ataskaitinių metų rugsėjo 1 d. 5,6 proc. padidėjus geriamojo vandens tarifui, pajamos už realizuotą vandenį didėjo 47,4 tūkst. Lt, arba 3,1 proc. Tiesioginės veiklos pajamų augimui 7,4 proc., arba 261,6 tūkst. Lt, dar didesnės įtakos turėjo pajamų už surinktas nuotekas bei pardavimo veiklos pajamų augimas.Bendrą pardavimo pajamų augimą 8,0 proc. arba 295,6 tūkst. Lt sąlygojo ir paslaugų veiklos plėtojimas.Tiesioginės sąnaudos (pardavimų savikaina), lyginant su 2010 metais, padidėjo 5,5 proc., arba 169,9 tūkst. Lt, o veiklos sąnaudos, praktiškai, nesikeitė arba padidėjo tik 0,5 proc., arba 3,7 tūkst. Lt. Tiesioginių sąnaudų struktūroje ženkliausiai didėjo valymo įrenginių (122,4 tūkst. Lt, arba 10,5 proc.), suteiktų paslaugų pardavimo (27,7 tūkst. Lt, arba 24,6 proc.), kuro (26,4 tūkst. Lt, arba 28,3 proc.) ir nusidėvėjimo (24,2 tūkst. Lt, arba 6,4 proc.) sąnaudos.Ženkliau didėjant pardavimo pajamoms, nors pardavimų savikaina ir didėjo, bendras pelnas, lyginant su 2010 m., didėjo 20,3 proc., arba 125,6 tūkst. Lt. Veiklos sąnaudoms didėjant neženkliai, bendrovė ataskaitiniais metais jau pasiekė teigiamą tipinės veiklos rezultatą, kuris siekė 29,8 tūkst. Lt. Kitos veiklos rodikliui išlikus praeitų metų lygyje ir ženkliau pagerėjus finansinės ir investicinės veiklos rodikliui, galutinis bendrovės įprastinės veiklos nuostolis, lyginant su 2010 metais, sumažėjo 160,8 tūkst. Lt arba 70,9 proc. ir 2011 metais buvo 66,0 tūkst. Lt. Ataskaitinių metų nuostolis galėtų būti ir mažesnis arba net dirbtume rentabiliai, jeigu:1. Savivaldybė skirtų lėšų eksploatuojamo turto nusidėvėjimui atstatyti.2. Rastume būdų perteklinio vandens (infiltracijos) mažinimui.3. Užtikrintume daugiabučių namų gyventojų, priėmusių sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu II-uoju karšto vandens tiekimo būdu (šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjo), įgyvendinimą.Direktorius Romaldas VaitelavičiusPAGE